English

Petrheauskas R. The ruling dynasty and the nobility: On the bases for the formation of the Lithuanian State

Modified Date
Published Date:

Section: Commentarii

Posted in Commentarii

Title of the article  The ruling dynasty and the nobility: On the bases for the formation of the Lithuanian State
Authors  Petrauskas Rimvydas - Vilnius University
In the section Commentarii / Articles
Year 2012 Issue  1 Pages  95-116
Type of article RAR Index UDK  94(474.5) Index BBK  
Abstract  This article examines two important aspects of state formation, viz. the rise of a ruling dynasty and the formation of a hereditary nobility. One of the most important conditions for the functioning of early monarchies was the existence of the concept of a ruling dynasty (stirps regia) which clearly defi ned the circle of people enjoying the right to supreme power or a share in such power. As the great state formed dynastic rule was not the only thing to prosper. Noblemen who acknowledged the monarch's supreme authority were able to preserve their infl uence and develop it further within the ruler's environment. The nobility developed from being a local elite to become the ruler's lords as at the same time the internal structure of such families changed. The rise of the ruling dynasty and the formation of noble power enabled Lithuanian ethno-genesis (the formation of a political nation) and determined the development of an integrated Lithuanian state in the 13th and 14th centuries.
Keywords  Grand Duchy of Lithuania, state, ruling dinasty, Mindaugas, Gediminids, nobility, power
Full text version of the article Article language  english
Bibliography
  1. Гудавичюс, Эдвардас. По поводу так называемой «диархии» в Великом Княжестве Литовском // Feodālisms Baltijas regiōna: Zinātnisko rakstu krājums / Red. Rolova, Aleksandra; Pāvulāne, Velta; Pāvulāns, Vilnis. Rīga: P. Stučkas Latvijas Valsts universitāte, 1985. Lp. 35-44.
  2. Лысенка, Пётар Фёдаравiч. (Ред.). Археалогiя Беларусi. Т. 3: Сярэднявековы перыяд (IX-XIII стст.). Мiнск: Беларуская навука, 2000. 554 c.
  3. Назарова, Евгения Львовна. Русско-латгальские контакты в XII-XIII вв. // Древнейшие государства Восточной Европы. 1992-1993. М., 1995. С. 182-196.
  4. Насевiч, Вячаслаў Леанiдавiч. Пачаткi Вялiкага княства Лiтоўскага. Падзеi i асобы. Мiнск: Полымя, 1993. 160 с.
  5. Охманьский, Ежи. Гедиминовичи - «правнуки Сколомендовы» // Польша и Русь: Черты общности и своеобразия в историческом развитии Руси и Польши в XII-XIV вв. / Ред. Рыбаков, Борис Александрович. Москва: Наука, 1974. С. 358-364.
  6. Пашуто, Владимир Терентьевич. Образование Литовского государства. Москва: АН СССР, 1959. 530 с.
  7. Петраускас, Римвидас. Забытый король: Миндовг в политико-историческом сознании литовской элиты в конце XIV - начале XVI вв. // Литва эпохи Миндаугаса и ее соседи: Исторические и культурные связи и параллели. Тезисы международной научной конференции. 11-12 декабря 2003 г. Москва, 2003. С. 40-43.
  8. Althoff, Gerd. Verwandte, Freunde und Getreue. Zum politischen Stellenwert der Gruppenbindungen im fruheren Mittelalter. Darmstadt: Wissenschaftliche Buchgesellschaft, 1990. 237 s.
  9. Bak, Janos M. Studying medieval rulers and their subjects. Central Europe and beyond. Aldershot: Ashgate, 2010. 310 p.
  10. Baranauskas, Tomas. Lietuvos valstybės ištakos. Vilnius: Vaga, 2000. 317 p.
  11. Bardach, Juliusz. Studia z ustroju i prawa Wielkiego Księstwa Litewskiego XIV-XVII w. Warszawa; Białystok: Państwowe wydawnictwo naukowe, 1970. 402 s.
  12. Bogucki, Ambroży. Z badań nad terminologią źrodeł polskich do połowy XIV wieku // Studia Źrodłoznawcze. 1974. T. 19. S. 29-46.
  13. Dubonis, Artūras. Traidenis. Monarcho valdžios atkūrimas Lietuvoje (1268-1282). Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2009. 242 p.
  14. Fleckenstein, Josef. Die Entstehung des niederen Adels und das Rittertum // Herrschaft und Stand. Untersuchungen zur Sozialgeschichte im 13. Jahrhundert / Hrsg. von Josef Fleckenstein. Gottingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 1977. S. 17-39.
  15. Gawlas, Sławomir. O kształt zjednoczonego Krolestwa. Niemieckie władztwo terytorialne a geneza społeczno-ustrojowej odrębności Polski. Warszawa: Wydawnictwo DiG, 1996. 211 s.
  16. Geary, Patrick J. Before France and Germany. The creation and the transformation of the Merovingian world. New York; Oxford: Oxford University Press, 1988. 259 p.
  17. Graus, František. Die Entstehung der mittelalterlichen Staaten in Mitteleuropa // Historica. Bd. 10. 1965. S. 5-65.
  18. Gudavičius, Edvardas. Baltų alodo raida // Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. Serija A. 1979. T. 4. P. 95-103.
  19. Gudavičius, Edvardas. Baltų alodo paveldėjimas ir disponavimas juo // Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. Serija A. 1980. T. 3. P. 55-62.
  20. Gudavičius, Edvardas. 1219 metų sutarties dalyviai ir jų vaidmuo suvienijant Lietuvą // Istorija. 1982. T. 22. P. 33-46.
  21. Gudavičius, Edvardas. Aukščiausia žemės nuosavybė «barbarinėje» Lietuvoje // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. 1983. T. 23. P. 3-12.
  22. Gudavičius, Edvardas. Bandymas lokalizuoti XIII a. lietuvių kunigaikščių valdas // Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. Serija A. 1984. Nr. 3. P. 69-79.
  23. Gudavičius, Edvardas. Mindaugas. Vilnius: Žara, 1998. 359 p.
  24. Gudavičius, Edvardas. Lietuvos europėjimo keliais: Istorinės studijos. Vilnius: Aidai, 2002. 383 p.
  25. Ivinskis, Zenonas. Geschichte des Bauernstandes in Litauen. Von den altesten Zeiten bis zum Anfang des 16. Jahrhunderts. Berlin: E. Ebering Verlag, 1933. 264 s.
  26. Jakštas, Juozas. Naujausi Gedimino dinastijos kilmės tyrinėjimai // Lietuvos praeitis. T. 1. Kaunas, 1940. P. 29-56.
  27. Jurginis, Juozas. Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1962. 343 p.
  28. Keller, Hagen. Ottonische Konigsherrschaft. Organisation und Legitimation koniglicher Macht. Darmstadt: Wissenschaftliche Buchgesellschaft, 2002. 319 s.
  29. Kurnatowska, Zofi a. Territorial structures in West Poland prior to the founding of the state organization of Mieszko I // Origins of Central Europe / Ed. Przemysław Urbańczyk. Warszawa: Scientifi c society of Polish Achaeologists Institute of Archaeology and Ethnology Polish Academy of Sciences, 1997.
  30. Kurnatowska, Zofi a. Początki Polski. Poznań: Poznańskie Towarzystwo przyjacioł nauk, 2002. 179 s.
  31. Kurtyka, Janusz. Odrodzone Krolewstwo. Monarchia Władysława Łokietka i Kazimierza Wielkiego w świetle nowych badań. Krakow: Towarzystwo naukowe Societas Vistulana, 2001. 272 s.
  32. Łowmiański, Henryk. Studja nad początkami społeczeństwa i państwa litewskiego. T. 1-2. Wilno: Towarzystwo przyjacioł nauk, 1931-1932. 444 s.
  33. Łowmiański, Henryk. Studia nad dziejami Wielkiego Księstwa Litewskiego. Poznań: Wydawnictwo naukowe Uniwersytetu im. Adama Mickiewicza, 1983. 579 s.
  34. Matuszewski, Jacek S. Vicinia id est… Poszukiwania alternatywnej koncepcji opola. Łodź: Wydawnictwo Uniwersytetu Łodzkiego, 1991. 235 s.
  35. Nikžentaitis, Alvydas. Nuo Daumanto iki Gedimino. Ikikrikščioniškos Lietuvos visuomenės bruožai. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 1996. 138 p.
  36. Nikžentaitis, Alvydas. Kunigaikščiai XIII amžiaus Baltijos kraštų visuomenėse // Lietuva ir jos kaimynai. Nuo normanų iki Napoleono. Prof. Broniaus Dundulio atminimui / Red. Valikonytė, Irena; Meilus, Elmantas; Mickevičius, Arturas. Vilnius: Vaga, 2001. P. 67-81.
  37. Ochmański, Jerzy. Uwagi o litewskim państwie wczesnofeudalnym // Roczniki Historyczne. 1961. T. 27. S. 143-160.
  38. Petrauskas, Rimvydas. XV amžiaus Lietuvos bajorijos struktūra: Giminės problema // Tarp istorijos ir būtovės. Studijos prof. Edvardo Gudavičiaus 70-mečiui / Sudarė Alfredas Bumblauskas ir Rimvydas Petrauskas. Vilnius: Aidai, 1999. P. 123-158.
  39. Petrauskas, Rimvydas. Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje - XV a.: Sudėtis - struktūra - valdžia. Vilnius: Aidai, 2003. 379 p.
  40. Petrauskas, Rimvydas. Die Staatsstrukturen des fruhen Grossfurstentums Litauen // Litauisches Kulturinstitut. Jahrestagung 2003. Lampertheim, 2004. S. 13-26.
  41. Petrauskas, Rimvydas. Ankstyvosios valstybinės struktūros Lietuvoje XIII amžiuje - XV amžiaus pradžioje // Lietuvos istorijos studijos. 2005. T. 16. P. 19-30.
  42. Petrauskas, Rimvydas. Nuo Vytauto iki Aleksandro Jogailaičio: Didžiojo Lietuvos kunigaikščio dvaro tęstinumo problema // Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha / Ats. red. Petrauskas, Rimvydas. Vilnius: Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija, 2007. P. 47-55.
  43. Petrauskas, Rimvydas. Užmirštas karalius: Mindaugas LDK visuomenės savimonėje XIV a. pabaigoje - XVI a. // Mindaugas karalius: Aidai / Sud. Ališauskas, Vytautas. Vilnius, 2008. P. 51-63.
  44. Petrauskas, Rimvydas. (Sud.) Lietuvos valstybės susikūrimas europiniame kontekste. Vilnius: Versus aureus, 2008.
  45. Pohl, Walter. Diesenberger, Maximilian. (Hrsg.) Integration und Herrschaft. Ethnische Identitat und soziale Organisation im Fruhmittelalter. Wien: Verlag der Osterreichischen Akademie der Wissenschaften, 2002.
  46. Rowell Stephen C. Between Lithuania and Rus': Dovmont-Timofey of Pskov, his life and cult // Oxford Slavonic Papers. New series. 1992. Vol. 25. P. 1-33.
  47. Rowell Stephen C. Gediminaičių dinastinė politika Žemaitijoje 1350-1430 m. // Žemaičių praeitis. T. 3. Vilnius, 1994. P. 125-136.
  48. Rowell Stephen C. Lithuania ascending. A pagan empire within east-central Europe 1295-1345. Cambridge: Cambridge University Press, 1994. 375 p.
  49. Rowell Stephen C. Pious Princesses or the Daughters of Belial: Pagan Lithuanian Dynastic Diplomacy 1279-1423 // Medieval Prosopography. 1994. Vol. 15. P. 3-80.
  50. Schmid, Karl. Zur Problematik von Familie, Sippe und Geschlecht, Haus und Dynastie beim mittelalterlichen Adel // Zeitschrift fur die Geschichte des Oberrheins. 1957. Bd. 105. S. 1-62.
  51. Schmid, Karl. Uber die Struktur des Adels im fruheren Mittelalter // Jahrbuch fur frankische Landesforschung. 1959. Bd. 19. S. 1-23.
  52. Spies, Karl.-Heinz. Familie und Verwandschaft im deutschen Hochadel des Spatmittelalters. 13. bis Anfang des 16. Jahrhunderts. Stuttgart: Steiner Verlag, 1993. 627 S.
  53. Swieżawski, Aleksander. Mazowsze i Ruś Czerwona w średniowieczu. Częstochowa: Wydawnictwo Wyższej szkoły pedagogicznej w Częstochowie, 1997. 327 s.
  54. Tegowski, Jan. Pierwsze pokolenia Giedyminowiczow. Poznań; Wrocław: Wydawnictwo Historyczne, 1999. 320 s.
  55. Tellenbach, Gerd. Vom karolingischen Reichsadel zum deutschen Reichsfurstenstand // Herrschaft und Staat im Mittelalter / Hrsg. von Hellmut Kampf. Darmstadt: Wissenschaftliche Buchgesellschaft, 1956. S. 191-242.
  56. Vaitkunskienė, Laima. Dėl žemaičių kilmės // Žemaičių praeitis. T. 1. Vilnius, 1990. P. 26-41.
  57. Vakarų baltai: Etnogenezė ir etninė kultūra. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 1997. 367 p.
  58. Vasiliauskas, Ernestas. Žiemgalių žemės XII-XIII a. // Kryžiaus karų epocha Baltijos regiono tautų istorinėje sąmonėje / Sud. Rita Regina Trimonienė ir Robertas Jurgaitis. Šiauliai: Saulės delta, 2007. P. 34-64.
  59. Volkaitė-Kulikauskienė Regina (Red.). Lietuvių etnogenezė. Vilnius: Mokslas, 1987. 255 p.
  60. Wenskus, Reinhard. Die gens Candein. Zur Rolle des preusischen Adels bei der Eroberung und Verwaltung Preusens // Zeitschrift fur Ostforschung. 1961. Bd. 10. S. 84-103.
  61. Wenskus, Reinhard. Stammesbildung und Verfassung. Das Werden der fruhmittelalterlichen gentes. Koln; Graz: Bohlau Verlag, 1961. 656 s.
  62. Wenskus, Reinhard. Kleinverbande und Kleinraume bei den Prusen des Samlandes // Die Anfange der Landgemeinde und ihr Wesen / Hrsg. von Th. Mayer. Bd. 2. Konstanz; Stuttgart: Thorbecke Verlag, 1964. S. 236-250.
  63. Wenskus, Reinhard. Uber einige Probleme der Sozialordnung der Preusen // Acta Prussica. Festschrift fur Fritz Gause. Wurzburg: Holzner Verlag, 1968. S. 7-28.
  64. Wenskus, Reinhard. Das Ordensland Preussen als Territorialstaat des 14. Jahrhunderts // Der Deutsche Territorialstaat im 14. Jahrhundert / Hrsg. von H. Patze. Sigmaringen: Thorbecke Verlag, 1970. S. 347- 382.
  65. Wenskus, Reinhard. Studien zur Geschichte der Ritterschaft im Ordensland Preussen. I. Zur mittelalterlichen Geschichte des Geschlechts von Manstein // Altpreusische Geschlechterkunde. Neue Folge. 1982. Bd. 13. S. 51-64.
  66. Wojtkowiak, Zbysław. «Pole» jako jednostka osadniczo-terytorialna na Litwie w XVI w. (na przykładzie powiatu wiłkomierskiego) // Zeszyty naukowe Uniwersytetu im. Adama Mickiewicza. Historia. Poznań, 1971. Nr. 11. S. 157-173.
  67. Wolfram, Herwig. Origo et religio. Ethnic Traditions and Literature in Early Medieval Texts // Early Medieval Europe. London: Blackwell, 1994. Vol. 3. P. 19-38.
  68. Wood, Ian. The Merovingian Kingdoms, 470-751. New York; London: Longman, 1994. 396 p.
  69. Zabiela, Gintautas. (Ats. red.). Lietuvos istorija. T. 2: Geležies amžius. Vilnius: Baltos lankos, 2007. 517 p.
  70. Žulkus, Vladas. Kuršiai Baltijos jūros erdvėje. Vilnius: Versus aureus, 2004. 254 p.
  71. Urbańczyk, Przemysław. Władza i polityka we wczesnym średniowieczu. Wrocław: Wydawnictwo Uniwersytetu Wrocławskiego, 2008. 275 s.

 

Tags: Grand Duchy of Lithuania, state, Gediminids, Mindaugas, ruling dinasty

  English